Lietuviai pamėgo kaimo turizmo sodybas

Lithuania-agritourism-Prie-Saltinio-FarmsteadKaimo turizmo sodybos savo veiką Lietuvoje plėtoja jau daugiau nei 15 metų, tačiau tik visai neseniai šis verslas pradėjo specializuotis. Iki tol dauguma sodybų teikė labai įvairias paslaugas, o jų gausa neretai glumindavo klientus, kartais ieškančius ramaus, o kartais ir aktyvaus poilsio. Todėl atsiradusios sodybų specializacijos yra į naudą tiek joms pačioms, tiek ir klientams, nes pradėta orientuotis ne į paslaugų kiekybę, o į kokybę.

Nuo 1997 metų kaimo turizmas ėmė vystytis ir plėstis, tačiau tuo šis verslas buvo suprantamas vienas vienetas. Sodybų kasmet vis daugėjo. Nors rinkoje šie verslo subjektai vadinosi kaimo turizmo sodybos, tačiau jos teikė pačias įvairiausias paslaugas: supažindindavo su vietos gamta, kultūros paminklais, kulinariniu ir tautiniu paveldu. Tai reiškia, kad klientas turėjo pats susiorientuoti paslaugų gausybėje ir atsirinkti, ko jam labiausiai reikia. Dėl šios priežasties prieš porą metų siekiant aiškumo Lietuvos kaimo turizmo asociacija šioje srityje įdiegė specializacijas – poilsio kryptis, kur kiekvienas poilsiautojas iš anksto žinodavo, ką ras kaimo turizmo sodybose.

Iš viso Lietuvos kaimo turizmo asociacija sodybas sugrupavo į 10 skirtingų grupių: ramaus poilsio, šeimos švenčių, poilsio šeimoms su vaikais, verslo renginių, aktyvaus laisvalaikio, draugiškas gamtai, pažintinio poilsio, kulinarinio paveldo, sveikatingumo ir agroturizmo, t. y. palaikančios artimus ryšius su žemės ūkiu ir ūkininkavimu. Be abejo, radosi ir tokių sodybų, kurios teigė galinčios pasiūlyti visas paslaugas, tačiau, neretai atsitinka taip, kad jei siūlo viską, gali būti ir taip, kad nesiūlo nieko. Kaimo turizmo sodybos, kurios yra asociacijos narės, išskiria tris stipriausias specializacijas ir jas naudoja savo veikloje.

Šiuo metu Lietuvos kaimo turizmo asociacijai priklauso apie 400 sodybų, kurių dauguma specializuojasi ramaus poilsio paslaugų srityje. Antroje vietoje yra tos, kurios organizuoja šeimos šventes, trečioje – poilsis šeimoms su vaikais.

Šiuo metu rinkoje labiausiai trūksta kulinarinio paveldo, sveikatingumo ir agroturizmo sodybų. Nereikia pamiršti, jog plėtoti tokias veiklas kiek sunkiau nes, pavyzdžiui, norint teikti kulinarinį paveldą reikia atitikti maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus, o siūlant sveikatingumo paslaugas reikia turėti tinkamų specialistų. Užsiimti agroturizmo veikla gali tik tokios kaimo turizmo sodybos, kurios užsiima tiesiogine žemės ūkio gamyba, tačiau juk ne kiekvienas ūkininkas randa laiko savo ūkio produkcijos populiarinimui.

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos teigimu tos kaimo turizmo sodybos kurios siūlo kulinarinį paveldą yra išsidėsčiusios skirtinguose regionuose ir siūlo tik tai vietai būdingus kulinarinius šedevrus. Žemaitijoje esančios kulinarinio paveldo sodybos yra sertifikavusios visą žemaitišką kulinarinio paveldo vakarienę. Dzūkai stiprūs savo grikių kultūra. Sodybos specializuojasi nuo grikių rinkimo, malino iki grikių babkos ar dzūkiškų bandų kepimo. Yra ir tokių sodybų, kur pristatomos teisingos lietuviškos pirties tradicijos – čia edukacinė programa gali užtrukti net iki 7 valandų. Ji pradedama ėjimu į laukus ir miškus susirišti vantų, gilinantis į kiekvienos žolelės teikiamą naudą, o baigiama pačios pirties procedūromis.

This entry was posted in Poilsis Lietuvoje. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *